2011 m. liepos 9 d., šeštadienis

Dalykai, kuriu prireike kelyje

Ok, kol laukiam skrydzio, reik parasyt apie kelis dalykus, kuriu verta pasiimti i kelione:
1. Ukiskas muilas - gelbejo skalbiant ir klijuojant pramusta benzo baka (uz si recepta amzinai dekingi kirgizu muitininkams)
2. Rusu kalba-gelbsti visose postsovietinese salyse derantis del geresniu kainu, bendraujant su milicininkais ir siaip zmonem, nes tokius turistus jie laiko savekais (sako- aa.. jus ne inostrancai) :-) Aisku, imanoma bendraut angliskai, bet tada geriau jau gestu kalba-mums jos reikejo tadzikistano kalnuose, kur zmones (net ir vyresni) nekalba rusiskai, o anglu kalba jiems apskritai kosmosas:-)
3.Turistinis inventorius (palapines,kilimeliai,miegmaisiai,benzininis primusas,nes kalnuose medziu ir malku nera,o dujos nedega del slegio, prozektorius, kirvis sukalt kuolelius i akmenuota zeme). Kalnuose salta-musu keliones metu buvo iki 5 laipsniu nakti, tai silti miegmaisiai ir ant primuso virta silta arbata ar sriuba tikrai pagelbeja. Be to, kalnieciu namuose, kur dazniausiai apsistodavom-problemos su elektros tiekimu,todel reikia veztis savo sviesos saltini.
4.Geriamas vanduo-gali nusipirkt visur pakelese, bet kalnuose gauti sunku, todel vezemes, ir visa suvartojom.
5. Vaistai-kai kam prireike nuo pykinimo kalnuose, nuo skrandzio ir viduriavimo, ir nuo temperaturos.
6. Transportas-mes naudojom opel astra, nes opeliu vaziuokle patvaresne, biski palauzem, bet kelione atlaike - ACIU musu zaibui, kad musu nepavede! :-) Siaip tokiai kelionei labiau tinka masina 4 varomais, arba bent jau su auksta pakaba, kad nebrauktumet dugno sokinedami per akmenis ir duobes, nes keliai is tikruju shudini. Masinoj, kaip priklauso,turi but bent 1 atsarginis ratas (mes vezemes 3, panaudojom 2) ir irankiai ratu keitimui; kanistras atsarginiam kurui, nes kalnuose kuras prastas, arba jo nera. Masinoj praverte ir navigacija-naudojom su Android OS veikiancia Navitel programa su nm2 formato zemelapiais telefone-veike normaliai visa kelione ir padejo kai kaluose nugrybavom 100 km ne tuo keliu :-)
7. Kantrybes kratantis kelyje, atsipalaidavimo ir geros nuotaikos bendraujant su siltais ir nuosirdziais vietiniais zmonemis. :-)
Tik tiek, ir geros atostogos garantuotos. :-)

2011 m. liepos 6 d., trečiadienis

24 diena

Ivertinusi Pamyro magistrale kaip gera gerokai ja pervertinau. Realiai geras vos vienas kitas ruozas, o visa kita - duobiu duobeliu, suskerdejusiu asfalto liekanu ir panasaus sh.. virtine. Zaiba isbarskinom kaip reikiant. Duokdieve, kad laikytu iki Dushanbe.

Snd toliau letai slinkom Afganistano pasieniu. Velgi labai grazi ta afganu puse man pasirode.
Tadziku puse irgi ispudinga, bet labai letai per ja slinkom. Visi dzipai, ziganai ir dziumsutkes mus lenke.
Teko vaziuoti net per kelia uzliejusia upe. Galvojau bus chana, bet prasimusem.

Reziumavom, kad kalnu tadzikai mums nepatiko. Jie nelabai draugiski, nepaslankus, tokie biski Gagarinai. Ir netvarkingi.
Istrigo man vienas vergvadys is kabako: rekavo ant patarnaujanciu vaikiuku - siaubas. Manau, vaikiukai turetu svajoti ji uzpjauti.
Tadzikai is Uzbekijos miestu - kitas reikalas: stengiasi, malonus.

23 diena

Griztant I Koroga nusprendem, kad musu tikslas - isskristi namo 5ni, kad turetumeme kelias dienas atsipusti ir pasimegauti civilizacija.
Biski uzsiknisom negaledami normaliai nusiprausti ir praktiskai patirdami vietiniu svaros ir tvarkos standartus. Be to, pradejo reikstis visu skrandziai... Suintensyvinau bakteriju gerima, teko imtis ir rimtesniu vaistu.
Vaziavom M41 Dusanbe link. Daznokai aikciojau nuo kalnu, esanciu Afganistano pusej "dramatiskumo", kaip kad rasytu Autocar'e. Taip pat ispudi dare vietomis esantis pasienio upes sraunumas, tokio dar nebuvau maciusi.
Pagalvojau, kad Afganistanui tapus taikiu, visai noreciau ten paturistauti.
Tiesa, benzobakas pradejo reikstis, tai Laimiui su Mantu teko trauktis AB klijus ir klijuoti...

Nakvojom kazkokiu ufonautu atidarytam 'Homestay' nezinomam kaime. Ziauriai keisti ten visi. Aplink besisukiojanti senoli praminem Gagarinu. Viena is katinu - Kabulu.
Kabulas buvo slykstus kudas nupesiotas ir nesvarus katinas. Daviau jam skumbres konservu, bet nevalge. Matyt, nesuprato, kas tai tokio.

22 diena

Nusiprause po karstu sieriniu vandeniu (kalnuose karstas vanduo nera jau taip lengvai prieinamas, purvina galva esu vaiksciojau kokias tris dienas), po truputi leidomes I Koroga. Korogas - vienas didesniu Pamyro miestu, univarsitetinis miestelis.
Vaizdai pakelej gerokai nustebino, nes buvo pakankamai zalia, tankiai gyvenama. Salia tekejo rojaus vandens spalvos upe. Net pagalvojau, kad noreciau cia gyventi. Auginciau avis vilnai bei saslykams ir ozka pienui.
Koroge mus kokius 3 kartus sustabde mentai. Vieni norejo surasyti protokola uz tai, kad neplauta masina. Bet paleido. Kiti - siulesi pirkti Zaiba, tai uzsirasem telefona.
Apskritai, tadziku mentu reik klausti ko nors ne I tema, tada jie atsipalaiduoja ir pamirsta ko stabde.
Laimonas uzsidege vaziuoti palei Afganistano siena. Pradzioj kelias buvo neblogas, o vaizdas kerintis. Naturali Afganistano ir Tadzikijos siena - srauni ir plati upe bei auksti kalnai. Kai visa tai apsviecia saule - atrodo pasakiskai :) Po to prasidejo siknakratyste... Tai nuvaziavom puse kelio ir likom stovyklauti.
Stovyklavom kurortiniam miestuke. Galejom nakvoti mokykloj ant grindu arba palapinese prie upes. Vietinis mokytojas Malik Dilovarov pagelbejo del nakvynes. Man labiau patiko palapiniu variantas. Tiesa, primuso uzdegti nepavyko, nes, pasirodo, beveik visa musu benza bakelyje prie sanatorijos nupunpavo dzumsutai...

21 diena

Grazus tie Pamyro kalnai. Lyginti su Alpem - jie auksti, platus, su placiais sleniais. Ir labai ivairus.
M41 bukle mane maloniai nustebino. Gerokai blogesne ji tarp kirgizu ir tadziku sienos (atstumas tarp punktu - 20 km) bei tarp tadziku sienos ir pirmojo miestelio. Eismo ten praktiskai nera. Nepamenu, kad tame ruoze butumem sutike kokiu nors maskiu, isskyrus pasienieciu.
Toliau kelias kuri laika daugmaz geras, po to vel pablogeja. Greit nelekem, nes amortikai visiskai pareje ir masina siubuoja kaip amerikietiskuose kalneliuose...
Pasienio zonoje suslikai gerokai nusipeneje, uz Murhabo - jau plonesni. Gal jauni:)

Tiesa, Tadzikijoj sms is Bites tinklo nesisiuncia.

Besigeredami vaizdais nakti nusprendem praleisti Jelandy sanatorijoje. LP rase, kad ten yra terminiu baseinU. Baseinai ten 2: vienas moteru, kitas vyru :) Pradzioj dar ieskojau kitu baseinu :)
Berniukams labai patiko terminis baseinas, atsipalaidavo, net alaus buvo iseje I valgykla ieskoti :)
Aisku, Mantas nebuvo patenkintas tuo, kad ju liukso klases kambary nesusileidzia tulikas. Kita vertus, musu liukso klases kambary nebuvo karsto vandens. Zodziu, nepakenktu jiems susivienodinti standartus.

20 diena

Ismiegoje 12 valandu ryta ejom su Laimiu I Kara Kul'io parduotuve. Miestelis man pasirode jau net ne Kabulo lygio, o blogiau - kaip kokiu trobeliu-vagoneliu sangruda dykumoj. Vis paklausdavom pakelej sutiktu zmoniu - kur parduotuve. Galu gale radom. Nusipirkom AB kliju benzobakui, tarchuno ir mineralinio.

Sitoj kelionej miestus, miestelius ar kaimus gan daznai vadinam Kabulu. Kai kurios vietos, mano manymu, daug blogiau nei isivaizduojamas Kabulas.

Mantas su Laimonu suklijavo benzo baka ir leidomes I kelia. Pakeliui kirtom auksciausia keliones vieta - 4635 m aukscio pereja. Salta ten aukstai, pucia gan stiprus vejai.

Aukstis be abejo mus veike. Vaiksciojom visi kaip muses, kam labiau kam maziau bloga buvo. Iki galo nesupratom, norim valgyt ar ne. Bet isivaizdavom, kad pavalgius sveikata turetu pagereti.

Murhabo turgaus kioske su Laimiu uzsisakem porcija plovo per puse. To visiskai pakako. Mantas monstras - suvalge visa porcija vienas.
Ruta po paros bado pasidare Kung-fu sriuba. Po sriubos jos veidas pradejo atgauti spalva.

Vakare seimininkai pakaitino pirtele - didziulis malonumas tas prausimasis :) Nusiprausem, sulosem durniu ir miegot.
Nakti del elektros svyravimu sudege Manto pakrovejas. As juo irgi naudojausi.

19 diena

Pasirodo, net esant vienam keliui galima pasiklysti. Ta ir padarem. Blogu keliu nuklydom 200 km...
Taciau nera to blogo, kas neiseitu I gera: pamatem Peak Lenin - auksciausia Kirgizijos virsukalne. Pasirodo, alpinistams ji nera toks jau kietas riesutelis.
Kirgizijos muitine, palyginti su kt Azijos v-biu - vienas malonumas. Jie patys sakosi esa demokratiskiausia centrines Azijos tauta :) Tadzikus, galima sakyti, irgi gyre.
Dar syki isitikinau, kad kirgizu muitininkai - saunuoliai. Pamate, kad teka musu benzo bakas, atkreipe musu demesi ir pasiule kaip sita beda isspresti. Patys muitineje bandem klijuoti baka izolke - ne velnio nelipo... O muitininku metodas - istepti itrukima ukiniu muilu - kaip mat padejo.
Muitininkai sake, kad su rusiskom maskem sitas metodas - patikimas, o del vokisku ji nezino :)

Pasirodo, kalnu liga - rimtas reikalas. Man galva ir skrandis siubavo, o Rutai buvo visai blogai. Bet pagere vakare zalios arbatos ir jos sveikata pradejo taisytis.

18 diena

Ryta apsilankeme Oso turguje. Prekes ten ivairios: maisto produktai,namu apyvokos prekes,drabuziai. Tikejomes rasti silko, bet teradom trikotazo tipo audiniu, is kuriu vietines damos siuvasi sukneles. Tokiu nepirkom.
Turguje nusipirkau suknele. Maciau, kad vietines merginos tokias nesioja. Ji neva pagaminta Kirgizijoj.

Letais kalnu prieigu keliukais judejom per Kirgizija. Vienoj kalnu perejoj buvom pasieke net 3600 m auksti. Vaizdai ispudingi. Ypac dideli ispudi padare aviu, ozku, zirgu kaimenes ir liudnai stoviniuojantys asiliukai.

17 diena

Po gausiu pusryciu vaziavom I Yagodlik silko fabrika,nes I ispudingiausia turgu saly nespejom. Fabrike mums parode ir papasakojo apie tai, kaip ruosiama medziaga silkui, kaip jis vyniojamas, dazomas, audziamas. Fabrike yra tiek mechanizuota, tiek rankine silko gaminimo linija (kai vijama, dazoma ir audziama rankomis).
Kokonus fabrikas perka (per metus 20t, derlius prasideda rugpjuti).
Viena darbininke rankom isaudzia 4 m silko per diena, o masina - 10 m. Tikejomes didesnio skirtumo.
Fabrike gaminamas ne tik silkas, bet ir adrasas, t.y. audinys, kurio isilginiai siulai - silkas, o skersiniai - medvilne. Rankom austu audiniu plotis - 50 cm. Silko kaina - 15USD uz 1m, o adraso - 12USD. Pigiai nepasirode.
Audiniai labai specifiniu rastu, kurie man nelabai patiko. Ir silkas kietokas pasirode. Todel Natalijos uzsakymo neispildziau.
Kelios darbininkes rankonis audzia silkinius kilimus. Per diena nuaudzia - 1 cm. Didelis darbas. Ir labai grazus rezultatas.
Cia sako, kad jei jauti uzpakaliuka, vadinasi, pinigu uzsidirbsi. Darbas juk sedimas :)
Darbininkai dirba 8 val per diena, uzdirba - 200-300$ per men. Salies atlyginimo vidurkis neva 300-400$.
Gidas gyresi, kad is fabriko savo siuvimo verslui uzsisakineja prezidento dukte Gulnara Karimova. Matem jos foto su fabriko darbininkem.
Tada varem sienos link. Prisipazinsiu, uzbeku pasienio pareigunai paliko ne koki ispudi tiek ivaziuojant I sali, tiek is jos isvaziuojant. Galeciau apibudinti vienu zodziu - sunys.
Su turistais dirbantys uzbeku pardavejai malonus, bet ne nuosirdziai - uz piniga. Kiekvienam kampe is musu prase daugiau pinigo nei is vietiniu. Nors, tenka pripazinti, sutikom ir turizmo sferoje dirbanciu labai maloniu zmoniu.
Laimis pirmas pesciom kirto kirgizu muitine. Mums atejus jis jau linksmino pareigunus :) Tie stengesi islikti rimti, bet linksminosi :)
Beje, pareigunai sake, kad uzbeku tera 5mln. Dar apie 1,5 mln isvyke dirbti I Rusija. Daugiausia kirgizu vyksta I Rusija.

16 diena

Vaziavome nuo Samarkando Ferganos slenio link bei per pati sleni I Margilona. Kraztovaizdis lyginant su ankstesniais kitoks: kalvos vijo lygumas, o kalvas - kalnai. Po to kalnai vel virto paziureti derlingomis lygumomis.
Ferganos slenis konservatyviausia teritorija salyje, taip pat tankiausiai apgyvendinta. Grazus pats slenis bei ispudinga I ji vedanti kalnu pereja.
Ant perejos daug trobeliu su desimtimis prie ju isdestytu aviliu. Pakeleje prekiaujama medumi bei kitokiais maisto produktais.
Taip pat daug besigananciu ozku, aviu ir karviu.
Kelias visam regione bei ant perejos vietiniais standartais labai geras. Musu standartais - aisku, kad iki gerumo yra kur stiebtis. Kaip ir Kryme, irengtos gaudykles tiems atvejams, jei atsisakytu stabdziai. Kai kurios is ju rimtos. Tiesa, matem viena sunkvezimi ilekusi I apsaugini betona tarp juostu - nepasiseke...
Vakare atvykom I Margiliona. Pigesnis jame esantis viesbutis prarado licencija priimti uzsieniecius. Teko apsistoti brangesniajame. Mokejom po 50$ uz kambari. Gerai, kad pritaike oficialu kursa, kitaip butu zveriski pinigai.
Pagal irengima ir pusrycius viesbutis lyg ir trauktu I 3 zvaigzdutes, bet pagal svaros palaikymo lygi - vargu.

15 diena

Matyt, pirma nakti kelioneje gerai issimiegojau. Kondiske buvom uzsistate ant 22 laipsniu - tikras poilsis :)
Papusryciave leidomes I ekskursija po Samarkanda. Ejom patyrineti senamiescio.
Senamiestis cia - tai ne iprastas europieciui senamiestis, o namai ir gatves, kuriuose gyvena ne labiausiai pasiturintys vietiniai. Nuo naujojo Karimovo pastatyto miesto skirto labiau turistu akims jis atskirtas tvora ir vartais, kuriuose atvertos nedideles durys praejimui.
Patiko man Samarkandas - grazus miestas.
Viena labiausiai patikusiu vietu - Timuro mauzoliejus. Jo architektas - iranietis, o mauzoliejus irengtas iranietisku stiliumi. Jam papuosti sunaudota nemazai aukso, bet atrodo gan subtiliai. Nusprendziau, kad Irana butinai reiks kada aplankyti. Bucharoje sutiktas airis, kuris keliauja po Azija jau dvejus metus ir mate nemaza jos dali sake, kad ispudingiausias Azijoje jam - Iranas.
Samarkande labai jauciasi noras pasipelnyti is uzsienieciu. Matem, kad daug kur mums taike kainas aukstesnes nei vietiniams. Bet nuolat deretis kazkaip neiprasta ir nelabai verta.
Vakare vyruciai arbuza nusprende uzsigerti midumi, kuri Laimis vezesi is LT. Matyt, geriau jo butu negere, nes kita diena... vyko didysis apsivalymas... Mantui buvo isvis blogai, nes kategoriskai atsisake gerti vaistus. Laimis buvo sukalbamesnis, tai jam tik ryta sunku buvo.

14 diena

Antra valanda nakties atsibelde I tuos pacius poilsio namus Bucharoje miegojom sunkiai. Kazkas rimto nutiko ir musu viesbutyje bei visoje gatveje nebuvo elektros. Todel su apytikriai 38 laipsniu karsciu kovojau saltu vandeniu suslapinusi pizama. Kitu galimybiu nelabai maciau.
Nakti vis prasibusdavau bandydama ijungti AC, bet bergzdziai... Ruta su Mantu dare ta pati.
Diena lekem I Samarkanda. Kelias gana geras. Pakeliui neveike degalines. Elektros problema pasirode labiau isplitusi.
Samarkande apziurejom dvejus BB, nusidereje iki 20$ uz kambari, likom antrajam (Timur the Great BB), nes buvo su kondiskem. Kondiskes dabar mums gana didelis privalumas. BB ir ju plepi seimininke mums labai patiko :)
Vietinej krautuvelej pinigus pakeisti mums atsisake, todel pasiemem taksona (2008 zigana) ir lekem I vieta, kur keicia pinigus. Mantas su Laimonu derejosi kietai, bet stipriai gero kurso gauti nepavyko. Mainytojai zyze kaip nedaug jie is to uzdirbs... Kol skaiciavom pinigus, mainytojai dejo I kelnes, kad tuoj ateis policija ir jiems chana. Nervingai klausinejo nereiksmingu klausimu ir sake duot dolerius. Paaiskinom, kad duosim tik suskaiciave.
Vakare uzlipom I Registano minareta (leide sauganciam mentui is musu vizito uzsidirbti), po to nusipirkom dideli arbuza ir vakarojom ant tapciano.

13 diena

Snd, regis, supratau ciklono principa. Popiet griztant I Buchara Kizyl-Kumo dykuma apsidebesavo. Temperatura praktiskai nekrito, buvo 42 laipsniai, kurie is leto nakti virto 38. Debesys neleido karsciui issisklaidyti...
Diena buvo ok. Ryta palikom savo stotini viesbuti, kuriame mumis rupinosi pats stoties vadovas ir dardejom I vietiniu rekomenduota servisa. Tai bene sustriausias Urgenco autoservisas - nexiu, laceciu ir epicu centras.
Servise ne tik meistreliai malaciai, bet ir kitas personalas. Su Ruta laukem ant laipciuku, bet mus maloniai nukreipe I kondicionuojama ispudingais kreslais apstatyta laukykla.
Remontas ilgai netruko ir tekainavo 15 lt:)
Issiaiskinom, kad neksiju kainos - nuo 15KLTL, o epicu - nuo 38LTL. Issirinkau spalvas :)
Po Kiva slankiojom pavesiais. Grazus miestas-muziejus, bet kelias is Bucharos toks prastas, kad zinodama, vargu, ar buciau vaziavusi.
Uztrukom ilgiau nei planavom, todel nespesim I ispudingiausia saly Margilono turgu (Fergana slenyje). Vilciu uzsukti I silko muzieju dar nepraradau.
Tiesa, kelias atgal buvo gana ilgas ir sunkus. Kokia 12 nakties mums nuleido Augio dovanota padanga, bet berniukai gan greit ja pakeite. Beliko 2 atsargines ir nemazas kelias iki Dushanbe.

12 diena

Snd vaziavom... Per Kizyl-kum dykuma. Labai aiskiai pajutau, ka reiskia ribinio naudingumo teorija. Vanduo cia gerokai brangesnis. Kitur mokejom po 600, turistinese vietose - po 800 som'u uz litra, o cia 800-1000. Aisku, skirtumas - lietuviski centai, ir siaip negali nepirkt - dykumoj karstis - virs 40...
Nusprendem, kad normaliai toleruojam zemesne nei 35 laipsniu temperatura. Juokaujam, kad temperaturai nukritus iki 30 laipsniu - vesoka :)
Dykuma sita - kitokia nei mano matyta plikoji Sachara: joje auga krumoksniai, kurie, sakyciau, gana zali, smelis - sviesus, kelias - vietomis uzpustytas.
O siaip kelias is Bucharos I Khiva - tragiskas... Dideleje dalyje - remonto darbai, ten kur ju nera - didziules duobes. Judejom tikrai letai.
Jau pries kuri laika buvo pareje Zaibo amortikai, o snd po dykumos - Urgento mieste isgirdom triuksma is po maskes apacios... Uzsivarem ant duobes - panasu, kad susidevejo amortiku gumos... Bet man toks ispudis, kad ten kazkas rimciau.
I Khiva nevarem - ryt ryta - I servisa.
Apsistojom traukiniu stoty. Mus ir stoti saugo 3 policininkai :)
Uz lova sumokejom po 5 lt. Keturvietis kambarys cia gana padorus, tikrai ne stipriai prastesnis uz kambari Taskente, kuriame mokejom 13 doleriu uz lova. Esminis skirtumas - cia nera kondicionieriaus ir nelabai patogus maziukai ciuziniai.
Ryt ryta pafotkinsiu, bes stoties foje - gana ispudingas.

11 diena

Snd klaidziojom po Bucharos senamiesti. 20a pradzioj per bombordiravima jis buvo gerokai apgriautas, bet dabar jau aptvarkytas. Senamiestis virto savotisku muziejum, kur tikro gyvenimo nelabai ir like. Vien tik turistam skirtos krautuveles.
Cia daug medresu (buvusios mokyklos), mececiu, senojo turgaus pastatai. Yra vienas aukstas bokstas, kurio isimties tvarka nenugriove Cingis (nes labai ji suzavejo).
Tikras surmulynas buvo brangenybiu turgus. Toks ispudis, kad cia ne tik pardavinejo, bet ir pirko vietiniai.
Dar man patiko musu buto dydzio kilimai :)
Diena buvom paskutinio emyro ziemos rezidencijoj (statytoj dar pries musu era), o popiet - vasaros rezidencijoj. Nusprendziau, kad pastaroji - siuolaikiniu sodu pradininke, nes tera uz kokiu 6 km nuo ziemos rezidencijos. LP gan kritiskai atsilipepia apie ziemos rezidencija, o man visai patiko. Ypac patiko ant medziu augantys gardus abrikosai :)
Vakare vietiniam servisiuke keitem Zaibo tepalus. Pakeitimas po derybu kainavo 4 lt. Vietiniams tai tekainuoja 2-3 lt.
Vakare nusipirkom 8 kg dydzio arbuza (uz 3 lt) ir visa suvalgem. Niam :)

10 diena

Iveikusi dideles kliutis, ukrainieciu nesugebejima uztikrinti tinkama lektuvo stovi, Ruta pagaliau atvyko I Taskenta (su ceku avialinijom). Pasitikome ja siek tiek susiveline, nes vakare su BB seimininkais aptarem, kad muitines proceduros uztruks ilgiau.
Padare blitz ekskursija po Taskenta, leidomes I kelia Bucharos link.
Kelias pasirode ne is lengvuju, reik pasirinkti tinkama greiti ir staigiai nestabdyti. Be to, tam tikru atstumu buvo isdestyti policijos postai. Keliuose is ju buvome sustabdyti. Laimis nepasimove ant ju standartinio bajerio del girtumo tikrinimo:)
Rutai cia buvo terminis ir kulturinis sokas. Pasilpusi nuo karscio sedejo visa kelione... Kulturinis sokas ryskiausiai jautesi kabokelyje, kuriame pietavome.
Pirmiausia, jai viskas atrode nesvaru ir nepatrauklu. Avienos saslyko Ruta nevalgo,todel uzsisake bifsteksa. Matyt, bistekso vietiniai neturejo, tai atnese desrele su bulviu ir ryziu kosem :) Ruta piktinosi, mes jai siulem atsipalaiduoti... :)
Vakare ar ryta Ruta prasitare, kad aviena, matyt, prades valgyti :) Va taip va :)
Apsistojom keliautoju isgirtam viesbuty Malikjon paciam senamiesty. Matyt, gerokai permokejom uz kambari, nes LP kaina $20 nakciai, bet mes nestipriai derejesi paemem uz $30. Kitakart deresimes rimciau.

Vestuves

Megstu sita tema,tai pasisakysiu atskirai :) Gi grazi svente.
Vestuviu per savo kelione matem nemazai. Vyksta jos ne tik tradiciskai 6ni, bet ir 5ni beigi 7ni.
Poros tokios cincikliuskines: blizgios torto tipo sukneles, karunos, plasmasines geles(net nuotakos rankose), I tamsius kostiumus ikisti jaunikiai. Ir be abejo, daznos vestuves turi dama su dirzo tipo sijonu ir kablais zudikais :) Dazna svita filmuoja didziule kamera...
Pobuvius viena akim matem ne tik prie BB Taskente esanciuose restoranuose (del to neradom baro, kuriame galetumem palaundziti), bet net prie Timuro paminklo esnaciame viesbuty 'Uzbekistan'. Pastarajam viskas buvo prabangiai: prie iejimo grojo varines triubos. Garsas ziaurus... Matyt, tekejo muitininko dukte.
Kitur vaizdai panasus, be triubu, bet su balto tiulio bromom, papuosimais ir t.t.
Pobuviai cia platus, susirenka ir jauni ir seni. Visu labai daug...
Seimininke Samarkande sake, kad vetuvese dalyvauja apie 300-400 sveciu, daugiausia - jaunuju gimines. Artimesni klausia jaunuju, ka tie nori gauti dovanu, o tolimesni - dovanoja, ka nori.
Beje, skirtingai nei Mauricijuj, paskolu vestuvems neima. Jei reikia - gimines padeda.
Tiesa, matem viena pora, kuri man patiko: aukstas nei per storo nei per plono sudejimo jaunikis, simpatiska ir skoningai atrodanti nuotaka (nepaisant torto tipo sukneles) - grazu :) Vadinasi, ne viskas cia taip blogai :)

9 diena

Snd ryta vykdem didiji skalbima. Skalbiankes turistam nebuvo, tai teko verstis savom jegom. Biski uzdarbiavau: sutikau isplauti Laimio marskninius uz 2 m silko suknelei :)
Po skalbimo buvo sotus pusryciai ir isejom I Chorsu turgu. Cia nuo visko akys raibo... Pirkom persiku, slyvu, abrikosu, tresniu - gardzios.
Mantas pasirode besas didysis pirkejas, nusipirko tradicine uzbekiska maike ir biski chlamo :)
Ilgiausiai ieskojom arbuzu, bet ju neradom...
O avienos saslykai ir virti kukuruzai - niam :)
Popiet isejom apziureti Tashkento. Vienbalsiai nusprendem, kad Tashkentas ne karsciausias keliones taskas. Kur kas karsciau buvo uzvakar aplink Turkistana.
Monumentalus ir zalias tas Tashkentas, bet razinkos jame lyg ir truksta.
Viesbuty 'Uzbekistan' gavom WiFi, biski uztrukau su ankstesniu dienu blogu perkelinejimu, bet galu gale pavyko :) Valio! Dabar visi besidomintys gales skaityti. Tikiuosi, tokiu yra :)
Namo grizom su marsrutke, kaina - 700 som'u (70 LT ct) - gera kaina :)
Tiesa, juoda valiutos keitimo rinka cia afigiena. Kol suskaiciuoju tuos prakeistus 100USD... Ziauriai dideles kruvos. Uz 100USD rinkoj siulo 245000 vietiniui pinigu, kai oficialus kursas - 160000 (didziausias nominalas - 1000). Tai ir traukia juodrinkieciai packas pinigu is maisiuku. Dolerius ima tik po to kai perskaiciuoji packas. Kazkaip labai gerai veikia sitas reikalas.

2011 m. birželio 27 d., pirmadienis

Aloha is Osh'o!

Taip, sveikinuosi is Kirgizijos pasienio miesto Osh, kur dar visai neseniai buvo politiniai neramumai, numalsinti ginklu, kur uzbeku muitininkai skiede, kad neileis musu Kirgizai pas save per si pasienio punkta, ir pasakojo, kad turistauti po si regiona labai nesaugu - muitine praejom per tris valandas, is kuriu mazdaug 2.5 uztrukom ant uzbeku sienos - labai ilgai tarnybinis suo po masina landziojo - gal sosisku ieskojo :)
Siandien nusiteikiau papletot tema apie politika ir kultura tai trumpai apie kiekviena valstybe, kiek ju teko pamatyt:
Rusija: ka cia daug apie juos pasakot - kultura rusiska, viskas kaip kad tevai ir seneliai pasakoja apie tarybu sajungos laikus - nacionaliniai automobiliai - naujos ir senos lados, ziguliai, uaz ir t.t., visi virsijantys greiti, nes oficiali bauda apie 30-50 Lt. Pirmam taske, kur buvom apsistoje - stovyklavietej Alol, pajutau tikra anu laiku alsavima - suaugusieji vakare ragauja vodke, kas po kelis, kas po viena, vaikai sustoje ratuku ryte daro manksta, pusryciams vietinej valgykloj galima gaut avizinies koses su sviestu ir cukrum, sosiska (is mesos) ir su bulvem, arbatos is stakanu (is karto su 2 sauskteliais cukraus - kad nekiltu noras ieskot cukraus ar issidirbinet, kad geriam be cukraus bandom pajust zoliu ir vandens skoni). Zmones cia atviri ir bendraujantys, jeigu viesbucio kambary nera sviesos - europietis kviecia administracija, rusas atsinesa issukta lempute ir sako - duokit kita - nu kaip visada viskas po poniatiem (pagal paprocius, o durniams ir uzraso, kas butu aisku, kur tualetas). Zmones cia daug nepolitikuoja - politiniu reklamu nera, aplink Maskva visi gyvena draugiskai susispiete, dideliuose ir mazuose monolituose ir aktyviai prekiauja nekilnojamu turtu bei ruosiasi Socio olimpiadai, jau dabar, ir labai rimtai, turbut del to neturi kada susitvarkyt savo normaliai neasfaltuotu keliu...
Kazachstanas:
Zmones cia dar draugiskesni, visi sypsosi pamate balta veida, drasiai ir sveplai klausineja is kur ir kaip gyvenam (del ko is karto igijo Dziumshutu pravarde - kas nezino apie statybininka Dziumsuta, paziurekit viena tv laidos Nasha Rasha serija, ir suzinosit), visi mielai padeda - pvz tave istraukia is smeletos stepes, jei uzklimpsti, arba ekskavatorius draugiskai ir svelniai is smelio duobes su savo kausu isstumia pavargusi kamaza. Visi stebisi automobilio kaina, o mes stebimes ju degalu kainom - taip ir baigiam diskusija, neissiaiskine, kur geriau. Siaip cia daug tarybinio palikimo, kuri reikia pamatyt nuotraukose, nes zodziais nupasakot sunku. Jie didziuojasi savo sportininkais, kosmonautais ir prezidentu - bent jau toks labanaktukas pas juos himno fone transliuojamas tv programos pabaigoj. Prezidentas cia labai mylimas, prie kiekvieno miestelio ivaziavimo ar isvaziavimo yra dideli reklaminiai stendai, kur prezidentas sveikina tauta, apziuri statybu aikstele ar isasfaltuota 20 km kelio ruoza, ar sypsosi vaiku bury - viskas grazu, plakatai nenudraskyti ir pomidorais neapmetyti, reiskia zmones politika per daug nesidomi ir sukasi kas kaip ismano. Didesni miestai pakankamai europietiski, turi siuolaikiniu prekybos centru, veikiancius sviesoforus (vietiniams turincius patariamaja reiksme), nes masinos pypsikas yra svarbiau uz degalus - kuo daugiau pypsi, tuo toliau nuvaziuosi... :))
Uzbekistanas:
Prezidentas taip nesireklamuoja, bet yra zinomas ir gerbiamas - jeigu butu kitaip, gautum nuo 55 policininku bananu ir gerbtum. Kaip buvo rasyta lonely planet - cia labiausiai policine valstybe - labai daug zaliu zmogeliuku, del kuriu kiekio vietiniai jau nelabai rimtai i juos zuri. Zmones cia irgi per daug nepolitikuoja, kaip pietieciai dar daugiau bendrauja ir sypsosi, ir daugelis verslauja - pakelese ar ant saligatviu pardavineja vandeni, limonada, arbuzus, moliugus ir nemaciau nei vieno nusiminusio - matyt sauletas siltas oras ta gera nuotaika uzkrecia. Del ziaurios importo muitu politikos visi vazineja daugiausiai baltos spalvos vietines daewoo ir chevrolet gamybos masinomis, kuriu yra gal keturi modeliai ir kuriuos visus mes tarpusavyje vadinom Dziumshutkem, todel visi be issimties aplenkdami musu zalia opeliuka ziuri pro masinu langus, sypsosi, mojuoja ir pypina - smagu :D Kaip supratau is Tashkente vykstanciu statybu, prezidentas rupinasi savo propagandos kalve - nacionaliniu radio ir televizijos centru, nes stato tikrai ispudinga, su parku ir fontanais vidiniame kieme. Uzbekistanas jau labiau musulmoniska salis, moteru nuogais peciais ir su sortais neileidzia i sventas vietas, cia labai gerbiamas ir skatinamas issilavinimas - dar nuo senoviniu medresu (mokyklu), kurios tikrai didingos, laiku. Tarp iprastu nusiurusiu pastatu visada issiskirs naujos ar renovuotos grazios mokyklos, koledzai ar universitetai. Uzbekai sako, kad jei ne rusai ir jei turetu uosta, butu patys paciausi is visu centrines Azijos saliu.
Kirgizija:
Kadangi tik pirma popiete, ir ispudzio apie kultura ir politika dar nesusidariau, parasysiu kai prisesiu laisvesniu laiku.. Mes rytoj jau kylam i kalnus - the show must go on. :) Linkejimai visiems ;)
Taigi, Kirgizijoj buvom neilgai, bet zmones cia megsta mersedesus, bemsus-is karta pasijuto kontrastas nuo uzbekisku dziumsutkiu, nuo kuriu tapataus vaizdo gali pasijust kaip isgeres :-) Kirgizijoj daugiau lives, nei uzbekistane, ir daugiau rusiskos kulturos (turbut del ju darbo jegos emigracijos i Didziaja Tevyne) :-) kirgizai kaip ir visi pietieciai i politika nekreipia demesio ir tiesiog stengiasi kazkaip isgyvent, megsta siukslint ir gyvena atsipalaidave -gerai, kaip yra. :-)
Tadzikistanas:
Ooo.. Prezidento plakatas ar paveiksliukas yra kiekvienoj legaliai veikiancioj parduotuvej, jis cia itakingiausia figura, plakatuose nufotografuotas su vaikais arba siaip - atseit labai aktyvus. Kaip supratom is vietiniu kalbu - monopolizaves kuro sektoriu, todel kuras cia kainuoja 3,5 lt uz litre. Bet zmogus perdaug nesitasko-matem jo eskorta-du juodi, seni semiorkos bmw, kad butu arciau tautos, ir kokie 4 nauji apsauginiu visureigiai (sitie, turbut, nesiskaito). Zmogus politikoj stovi stabiliai, jau trecia kadencija, nes vietinis konstitucinis teismas pasake, kad pirmos dvi kadencijos nesiskaito. Tai zmones apie ji apskritai nekalba, bet tiki jo pazadais, kadangi grieztas kumstis padaro tvarka-pastato stadiona, hidroelektrine, duju verslove (cia viskas bus ateity, bet kai tai isgirsti is 15mecio paauglio, plaunancio masinos vidu ir isore uz 7 lt, supranti, kad iki demokratijos jiems labai toli). Fenomenalu, bet jie kazkodel jauciasi ir kalba, kad yra laisvesni, nei kazachai ar uzbekai-matyt gerai veikia propagandos aparatas, ir kaip supratau is vietiniu, tikrai gerai veikia nelegalios rinkos-nuo kukuruzu pardaveju, iki taksistu, kurie moka milicijai I kisene, ir jauciasi laisvi. Kad tik jiems gerai.. :-) Apskritai, tadzikai didziuojasi savimi, nemegsta, kalnieciu is Badakshano regiono, kurie ir man pasirode saltesni ir tingesni zmones, nei tikrieji Tadzikai is vakarines salies dalies-cia visi megsta bendraut, nuosirdziai siulo pagalba, megsta deretis, kalbina ir sypsosi gatvej, todel Dusanbe man visai patinka :-) Ryt aplankysim ju vietini kurorta, pavakarieniausim su pasiturinciu tadziku ir nusipiesiu bendraut vaizda, apie kuri dar parasysiu.. iki. :-)
Nekreipia, prikabinau Rusijos 2, kazachu 2 ir uzbekistano nuotrauku- paskutinej Spaudos ir Tv rumai Tashkente-kad prezidentui butu patogu kreiptis i tauta :-) iki..








trumpai apie mano pirma savaite..arba Afrika Uzbekistane

Galvoju, kad ir man reikia trumpai cia pasisakyt. Kaip ir lygiai viena savaite kaip as cia...Nusileidus oro uoste - lengvas sokas. Is karto apskriejo pasieniecius zinia, kad kalbu rusiskai, tai, matyt, suprato, kad prisiknist negales:) Viskas atrodo taip, kaip buciau nusileidus Akroj, Ganoj. Nusileidau apie 6 ryto, bet karsta buvo baisiausiai, o isejus i lauka ir kol laukiau chebros pasijutau nemazai metu atgal - aplinkui TIEK DAUG ziguliuku!!!! Ir aisku tiek glavnu policininku aplink, kad susidare is karto policines valstybes ispudis. Paskui mieli draugai praveze pro Taskenta, grazu..bet miriau is karscio,kondicionierius maskej neveikia;( apvaziavom nemazai - Buhara, Xiva, Samarkandas. Grazus rytais kvepiantys miestai, turintys nemazai ka parodyt turistams. Tik man visur kvepia Afrika ir tai, ka maciau Ganoj - atviri nuoteku kanalai palei gatves, pilna gatvines prekybos (uzsiima visi, kas netingi - nuo vandens buteliu iki ju vadinamu lipioshku - ju vietine duona/bulka, labai skani), coca cola stikliniuose mazuose buteliuose turi isgert is karto ir atiduot buteli, issinest neduoda,moterys visos spalvotos, kai kuriuose miestuose pakankamai gajus musulmonu paprociai, kurie atsispindi moteru drabuziuose. Zmones labai nuosirdus, baisiai domisi, kas mes tokie, is kur, masina kiekviena karta palydi zvilgsniais, sypsosi. Patiko jie man. Ir maistas neblogas - pradejau valgyt avienos saslyka (!!!), super patiko vadinami samsa - tesloj suvynioti ir iskepti mesos gabaliukai su svogunais, plovas....well, Manto ir mamos skanesni, sorry, uzbekai:)
Pora dalyku tokiu so so...(1) KELIAI - nu blyn, stebiuosi, kaip musu zaibas dar puikios kondicijos. Baisiais keliais vazinejant (vien duobes, o i Xiva- praktiskai tos vietos, kuria vaziavom,, keliu is viso vadint negalima) musu netektis - paluzus amortiko detale ir viena nuleista padanga. (2) KARSTIS - ypac dykumoj, kyzyl-kum. Kai is Xivos vaziavom, tai vidutine temperatura - 40/41, prie visko dar apsiniauke, kas reiske, kad vakare karstis uzsilaike ir visa diena prasikratem prie tokio karscio....nelabai, tiesa sakant, ir pripratau. Net dziaugiuosi, kad ryt jau i kalnus. (3) UZDARBIAUTOJAI/LUPIKAUTOJAI. Nu situ sutikom pagrindinese turistinese vietose. Pvz., sako - norit gido, nu ok. Sumoki pinigus, o ten pasako pora sakiniu ir po 5 min sako = nu vot, spasibo, eta vsio...o Samarkande tai is viso - visi priziuretojai vakare, kai uzdaromos lankomos vietos, uz tam tikra suma leidzia pasivaiksciot. Taigi biski velokai nusigavom prie TImuro mauzoliejaus, tai diedas -priziuretojas sako - as jus ileisiu uz tiek ir tiek, ppo to biski papasakosiu, o paskui - jei jums patiks - galesit kazkiek moket, o jei ne - nemoket. Nu ka, sumetem mes jam pingelius, o jis pyst pyst paskaiciuoja - oi, malavata! Nu blyn! ir taip ne vienoj vietoj...tik negaliu nieko blogo sakyt apie ne turistinese vietose esancius zmones- pakankamai saziningi ir paprasti..
Paskutine diena praleidom silko fabrike (nu kaip keliaut silko keliu ir neuzsukt i silko fabrika!) Silko fabrikas idomus - dalis silko ruosiama rankomis (net ir kilimai! super grazus, sake, kad viena moteriske per diena nuaudzia 1 cm kilimo, baisiai kruopstus darbas, negaleciau tokio dirbt:)), dalis silko - masinomis. Siaip silkas pakankamai brangus, bet leidom sau siek tiek issileist:)
O po to lauke smagiausia dalis - muitines! Uzbekai...nu man tai buvo siokia tokia patirtis, nes oro uoste Taskente labai greitai viska praejau ir paprastai:) o cia - visa masina iskrate, suo tikrino kokius 5 kartus - ta suneli vis vede ir vede prie tos masinos, matyt, tikejosi labai kazka atrast. Vienas tik geras dalykas - suzinojo, kad turistai, is karto pirmiems leido vaziuot. O musu visus daiktus atskirai krate - mergaites krate moteriske, o bachuriukus - vyrukai. Nu musu tai visus trusikus pasiziurejo ir svarbiausia - liepe parodyt fotkes is fotiko! Bet kai suzinojo, kad fotkiu apie 1000, tai staigiai per jas perejo ir paleido. Kirgizai mus labai linksmai ir civiziluotai pasitiko, baisiai bendravo, nieko nekrate ir greitai paleido. Laimis juos nudziugino nugerto midaus buteliu, kuris nuo karscio, rodos, net skoni pakeite, nes berniukai viena vakara su juo pavakarojo, tai kita diena draugavo su WC...Sako, rytoj matyt ta pasienio pamaina nedirbs:))) Uztat jie baisiai patenkinti tokiom lauktuvem buvo ir sake, kad Lietuvos neuzmirs:) Tai jau tikrai....:D
foktiu neiseina ideti, nes niekas neturi skaitytuvo, ner kur tu fotkiu perkelt...galdar kur rasim.Parodyt tikrai yra ka:) truputi kitas pasaulis.
Nu ka, ryt laukia jau Pamyras. Norisi jau i tuos kalnus, vaizdai kiti, karstis ne tas....:D
labanakt

2011 m. birželio 19 d., sekmadienis

jakshimash Tashkent!

Juhu! Pagaliau radom biski veikianti interneta pagrindiniam uzbeku viesbuty.Tashkente vakaras, atveso nuo 36 iki kokiu 28 laipsniu, db jau galima gyvent :)
Mes jau savaite keliaujam, laukiam biski uzstrigusios Rutos ir geriam i save ispudzius ir nuotykius, kuriu tikrai netruksta :)
Trumpai ta savaite apibendrint galima pagal kelias kategorijas: Vaizdai pro langa, politika ir kultura, policininkai ir muitininkai, daiktai, kuriu prireike kelyje.
Vaizdai pro langa.
Rusija-zalios pievos, dideli, labai dideli plotai ir atstumai vaziuojant masina, apgriuvusios vietiniu kaimieciu sodybos, ziguliukai ir ivairiu markiu lados,seni ir nauji lekiantys shudinais Rusijos keliais, pakeliui slaitus laistantys rusai nesivarginantys paieskot krumo, o kai kurie - ir nusisukt nuo kelio. Miestai nepasikeite nuo tu laiku kai buvo kuriamos geros rusiskos komedijos, bet jiems keistis ir nereikia, jie ir taip graziai atrodo su savo monolitais ir aptriususiais garazais, kur pagrindinis verslas - shinomontazhas. Kai keliai tokie "puikus", supranti ir sios paslaugos aktualuma. Metyt siuksles, tuscius bambalius ir virsyt greiti pas juos norma - turi net kelio zenklu, prasanciu nesiukslint, nepadeda. Siaip Rusija suteike proga  prisimint vaikyste - smagu buvo.. :)
Kazachstanas - stepe, kur akys aprepia, pusdykume, vel stepe, laisvai besiganantys didziuliai kupranugariai, galvijai ir ozkos, besivaikstantys ant kelio, tada dar dirbtinai drekinama stepe, del kurios nunyko dalis Aralo juros, svilinanti saule, dideli atstumai, degalines tik miestuose, issidesciusiuose musu kelyje mazdaug kas 500 km, kurie tarp stepes atrodo tarsi gyvybes salos, pilnos zmoniu ir pakankamai siuolaikisko gyvenimo budo. Stepeje nera pakeles uzeigu ar tualetu - nes ju ir nereikia kai prakaituoji prie 40 ar daugiau karscio. :) Salies siaureje truputi tankiau gyvena ukininkai, visi vazineja dzipukais ar kitom sunkesnem masinom, ir pralekus su opeliuku per dar shudinesnius, nei rusu, kazachu kelius (nesibaigianti keliu remontu ruoza) ir objezdus, kartais besitesiancius po 100 km, supranti, kodel dzipas - respekto verta transporto priemone ir kodel jie tuose duobetuose zvyrkeliuose turi paisyti greicio apribojimu - 40 ar 50 km/h, kurie mums pasirode greiciau kaip issukis. :)) Bet stepe iveikem per 3 dienas ir salies pietuose, netoli uzbekistano, prasidejo kalvotos derlingos vietoves, ukiai, gelsvai rusvi namukai pastatyti is smelio ir molio misinio blokeliu, mazesnes masinos, beveik visos is musu lauzhynu rinkos. Sena opel vectra kazachstane, kaip pas mus 2 golfas. Musu opelis irgi trauke visu akis, bet nepardavem, lauksim nerealaus tadziko pasiulymo :))
Uzbekistanas - kelias nuo pasienio iki taskento normalus, asfaltuotas, truputi duobetas, kaip jau mums iprasta, daugiau zalumos, atsisukantys vietiniai, nes pas juos nera zaliu masinu - vien tik balti chevrolet spark ir visokie balti dulkiu siurbliai daewoo - matyt turi kazkur netoli gamykla, tai visi vazineja su sitom nesamonem, kaip rusai su ziguliais ir ladom, tiesa, spalvotom. :) Nezinau kodel, bet Taskentas man paliko gera pakankamai spalvingo, grazaus ir gyvo miesto ispudi, nepaisant zaliu mazu zmogeliuku issidesciusio sostinej mazdaug kas 100 metru. Jie svilpauja svilpukais, slepiasi nuo karscio, viska labai saugo ir mes esam saugus, ir jie patys susibure i grupeles po 4-6 :)) ir jus bukit saugus.. :)
Apie kitas ispudziu kategorijas parasysiu veliau, kai vel atrasim enterneto rysi. Kaip sake Terminatorius - I'll be back ;)
chuz..

8 diena

Isskirtine rusu savybe - gera dusia. Vaziuojant per Rusija sitas mitas, mano akim ziurint, pasitvirtino.
Po vizito Kazachu ambasadoj ir autopirkliu stebejimo LT buvau susidariusi ne kokia nuomone apie kazachus. Kazachstane gi kazachai man pasirode labai smalsus ir bendraujantys. Daznai pakeliui uzkalbindavo, klausdavo is kur mes, kur vaziuojam. Patiko jie man. Aisku, nekalbant apie vairavimo kultura. Jos cia pasirode mazoka.
Ant kazachu sienos I Uzbekija bachurelis pasiule padeti greit praeiti kazachu siena, nors buvom pirmi eileje. Atsisakem jo siulomu paslaugu, nes brangokos. Neuzpyko :)
Visiskai kita daina ant uzbeku sienos. Cia bene kiekvienas prievartauja kysio arba kitos jam neva atveztos suvenyro. Cia bene duotybe, kad kiekvienas turi moketi/ka nors dovanoti. Vienam padovanojom degtuku, tai uzpyko. Kitas kraustydamas mano ir Laimio gerimus vis klausinejo ar viskis. Mano zalios devynerios buvo pradarytos, tai paaiskinau, kad geriu vakarais miegui ir pavaisint negaliu.
Bendrai paemus, uzbekai kol kas man nepasirode simpatuliai. Gal is to nelengvo gyvenimo.
Vakare Taskente musu lauke staigmena - pasirodo, musu viesbutis neteko teises priimti uzsieniecius. Atvaziavom I kita, kur atidirbtu svetingumu mus pasitiko seimininke. Vietele pasirode svari ir tvarkinga, o aplinkiniuose kabakuose vyko vestuves:)

7 diena

Kuo pieciau vaziavom, tuo karsciau budavo.7 diena buvo ziauriai karsta (apie 42), karstis mane uzlauze ir luzdavau dazniau ir ilgesniam laikui nei visada. Todel ispudziu is pakeles gyvenimo nestipriai daug.
Pakeliui apsilankem mirusiam Silko kelio mieste Sauran(13- 16 a). Privaziavom prie jo per stepe, kuria GPS'as vadina jeep road. Nestipriai ko jame liko, nes viska uzpuste smelis. Teritorija yra matoma nuo M32, saugoma, joje vykdomi kasinejimo ir atstatymo darbai. Iejimas nemokamas.
Taip pat uzsukom I Turkistana, kuriame yra zymiausia piligrimu lankymosi vieta - Yasaui mauzoliejus - graziausias Kazachstano pastatas. Mauzoliejuje palaidotas Kazachstano islamo pradininkas. Patiko man tas pastatas, labai gaivu ir malonu jame. Dar labiau jis patinka vestuvininkams - matem dvi svitas atvykusias fotkintis. Beje, vienos nuotakos puokste buvo plastmasine...
Vienas malonesniu dienos potyriu - LP rekomenduota kavinuke netoli mauzoliejaus - joje labai skanus avienos saslykai, gaivios salotos ir troskuli numalsinantis saltas alus - Shymkentskoje(pilsneris). Ji pamegom skanauti vakarais. Tiesa, man dar patiko 'Stakan svezovo barchatnyj' (tamsus, buvau pirkusi Megoje), bet berniukai jo nachnyke nerado.
Vakare atlekem I Shymkenta. Cia Manta vel sustabde mentai ir liepe nusimontuoti padangu bagazine, nes ne 'fabrychnaja'. Matyt, galejom duot kysi, bet, bala nemate, nusimontavom.
Nakvojom viebutyje Turist. Su Laimiu apziurejon pigiausius kambarius. Vienvietis ok (perdaug nekvepuojant ir stipriai nesizvalgant), bet dvivietis - siaubas... Paemem brangesni numeri trims(po remonto).
Tiesa, uz nakvyne zmogui visoj saly mokam daugmaz tiekpat (po 2000 Tg), tik skiriasi kokybe.

6 diena

Nusiprause kriaukleje ejom pasivaiksciot po miesteli (Aralska). Prie viesbucio rikiavosi land kruzeriai ir kt gigantai turistu kelionei prie Aralo. Keliones dzipu kaina - keli simtai doleriu.
Miestelyje aptikom buvusi Aralo juros kranta - dabar cia praktiskai siukslynas. Vietinis sako, kad dabar cia panasu I pasaka apie tai, kad buvo jura...
Taip pat miestelyje yra buves konservu fabrikas. Is pradziu jis aptarnavo Aralo juros poreikius, veliau, nusekus Aralui, konservavo Baltijos zuvis, kol apie 90-uosius uzsilenke.
Vietiniam kabakely, kuri rekomendavo LP, pakonsultavom seimininka apie maskes is LT. Sake nori X5 arba X6, bet paaiskinom, kad pastarojo uz 15KEUR nepaimsi.
Tesdami kelione per musu pavadinta Magistral Pabednaja buvom uzklimpe smelyne (ant vieno is apvaziavimu), kasemes (va kaip praverte kastuvas). Bet bukim atviri, jei ne mus istraukes dzipas, tas kasimasis uztruktu gerokai ilgiau.
Toliau pusdykume keitesi su stepe, o stepe su iriguota stepe. Tik niekaip nesuprantu,kam eikvot vandeni zoliu veisimuisi.
Pakelej nemazai kupranugariu ir arkliuku kaimeniu. Simpatuliai tie arkliukai, tokie nedidukai:) Kur ne kur - ozku ir aviu kaimenes.
Dienos vidutinis greitis - 40 km/h. Tie abjezdai uzknisa.
Beje, dabar jau abejoju ar per 4 metus jie spes susitvarkyti ta M32. Cia dar daug darbo...
Nakvojom Kizil ordoj, taksisto uz 300 Tg (apie 5 lt) parodytam bordelio tipo viesbuty. Berniukai minejo, kad darbo laukiancios damos jais susidomejo, uztat man simpatijos iskart nepajuto ir tai parode savo zvilgsniais :)
Viesbutis mums pasirode gan paklausus :) Mantas is savo kambario girdeju aistru garsus,

5 diena

Skubu uzrasyti 5 dienos ispudzius, nes 6 diena jau irgi patyrem nuotykiu.
Toliau varem per Kazachstano stepe, kuri pavakare virto pusdykume. Teisybe furistai sake, apvaziavimai yra gerokai geresni nei keliai kuriems apvaziuoti jie skirti. Zaibas tratejo, triuksmavo, siubavo, sokinejo, vietom vaziuodavom 20 km/h greiciu. Manau, po 2-4 metu M32 bus gerokai maloniau vaziuoti. Dabar - didziuliai dzipai - ne prabanga, o butinybe norint padoriai susisekti. Siaip Zaibas irgi ok.
Vaziavom per Aktobe. Apytikriai 300K gyventoju miestas. Jame yra graziu nauju pastatu, cerkve ir mecete auksiniais stogais, fontanai, netgi aptikom prekybcentri Mega (su tokiu pat prekes zenklu kaip Kaune). Jame buvo WiFi, prisijungiau, bet prie blogo prisijungti pajegumu neuzteko.
Megoje papilde atsargas keliavom toliau. Labiausiai man patiko pirmoji sutikta kupranugariu seimynele. Pater falimias gulejo prie kelio, o mama su kupranugariuku toliau. Kai prie tevo priartedavom, nustodavo kramtyt :) Kai tevas atsistojo, suskubom vaziuot :)
Dar labai simpatiski smelio spalvos suslikai :)
Kuo tolyn I pietus, tuo karstyn. 8 vakaro oras buvo apie 33 laipsnius. Salta nebuvo ;)
Pakeliui daug kur vykdomi kelio dabai. Teko stebeti, kaip buldozeris kausu stumia uzklimpusi kamaza :)
Vakare atvykom I Arala, miesto centre - avarija, tai visi cia ir stovejo susirinke. Vienas Dziungsutas su ziganu mums parode kelia iki viesbucio. Bachuras vaziavo taip greit ir taip efektingai, kad mano kompanionai, praminti gariacije finskije parni, ciut spejo. Bachurelis maladec, aciu jam.
Triju aukstu viesbuty tebuvo vienas laisvas dvivietis be duso (bendro duso nebuvo ir viesbuty). Paemem ji, ikalem vietinio alaus, paklausem himna, kurio klipe pagrindini vaidmeni atliko prezidentas, ir smigom.

4 diena

Kelione tesesi. Is Samaros lekem pas kazachus. Netoli Samaros ant Volgos krantu labai daug kolektyviniu sodu, tik maziukai apgriuve ju namukai, nepalyginsi su lietuviskais. Dar prie Volgos prekiauja zuvimi - gardziai atrodo.
Dienos atrakcija - kazachu siena. Ant jos tiek rusu, tiek kazachu muitininkai demonstravo gan iprasta pareigunu reakcija - kokio velnio I ta Tadzikistana vaziuojat. Idomiai atrodo jiems tos musu atostogos. Vienas ruselis su KZ numeriais(nutarem, kad naftininkas), isgirdes apie musu planus, pakomentavo, kad kuo toliau tuo idomiau bus:)
Ant sienos kazache muitininke Laimono paklause ar as jo vaikas:) Paaiskinom, kad zmona.
Patiko man Kazachstano stepe - tokia melancholiska. Apgriuve rusu kaimai atrode daug liudniau nei ji. Dar stepej labai grazi pilnatis :)
Gan pazangiai atrodo tulikai palei kelia prie stoteliu, tiesa, viduj nesilankem.
Kazachai zmones is peties, jei remontuoja kelia - tai kokiu 20 km is eiles. Matyt, vietom remonto reik, nes furistai lietuviai juokesi, kad apvaziavimai geresni nei keliai. O siaip kelias gan geras - tiesus :)
Vakarieniavom seimyninej kaimo kavinukej, bene pirmoji pasitaikiusi ant kelio nuo Uralsko. Idomiai: uzeini, klausi, ko turi, nes jokio meniu nera :) Valgem plova. As pirkau Kryme pamegta bandele su bulvem.
Nakvojom kempinge, bet vietos palatkei nebuvo. Pute smarkus vejas, o furistai pasakojo apie gyvates. Tiesa, supratau, kad patys ju nera mate, bet stepej ziuri, kur koja deda. Tai priespaskutinis autoveziu reisas, nes nuo liepos kazacham stipriai padideja muitai.

3 diena

Kelione per berziniu aleju krasta tesesi. Galvojau, kodel man negrazus ju zalsvi, melsvi ir kitokie svelniu spalvu namai. Galu gale supratau, kad nors man visgi ir negrazus, jie labai tinka prie melyno dangaus ir baltakamieniu aleju. Nusiraminau.
Ivykiai sutrikde musu ramia kasdienybe: vairuojanti Manta sustabde mentai. Parode filmuota medziaga, kurioje Mantas kerta istisine linija ir paprase 2000 lt baudos. Uz sita nusizengima neva numatytas teisiu atemimas nuo 4 iki 6 men. Kol Mantas derejosi, mes su Laimiu stebejom mentus "in action". Nukirte greiti virsijusia maske jie liepe Mantui staigiai lipt is ju maskes ir susoke vijosi pazeideja. Tiesa, gan greit grizo. Su Mantu liko mentas derybininkas.
Ziguliovske mums didziuli ispudi paliko elektrine per Volga. Ziauriai didele.
Motelyje prie Samaros administratore prisipazino kilusi is Dusanbe. Gyveno ten 35 metus, bet prasidejus karui pries 15 metu uz grasius pardave buta ir isvyko. Sake, kad draugai ir gimines irgi isvyko. Ir dar sake, kad Pamyre mums tikrai patiks :)

2 diena

Praejo antra diena. Ka veikem? O gi vaziavom ir analizavom rusiska autoparka ir pakeles tradicijas.
Autoparkas man nelabai, daugybe dzipu, fordo, mitsubishi sedanai ir nemazai vietiniu beigi kazkokiu neaiskios gamybos maskiu. Audi cia kazkaip nelabai populiarios. Einamas dzipas - juodas arba sidabrinis.
Pakeles tradicijos paprastos: jei bachuras nori pailset ar nusimyzt, tai tiesiog sustoja magistrales soninej juostoj ir tai daro. Dar man patiko dzipu, t.y. krutu bachuru, kovos.
Jei buciau vokietis man apskritai kiltu klausimas, kur tos magistrales. Kokybe - vietom galvojau, kad tuoj tuoj reiks padangas keistis... Bet po biski nuo Maskvos LV link vyksta remontas (M9 magistralej).
Tiesa, nakvojom papinese. Buvo ziauriai salta. Uzmigau normaliai tik paryciais, kai saule kilti pradejo. Matyt, daugiau zaliu devyneriu ikalt reikejo.
Dabar varom Samaros link.

2 diena

Praejo antra diena. Ka veikem? O gi vaziavom ir analizavom rusiska autoparka ir pakeles tradicijas.
Autoparkas man nelabai, daugybe dzipu, fordo, mitsubishi sedanai ir nemazai vietiniu beigi kazkokiu neaiskios gamybos maskiu. Audi cia kazkaip nelabai populiarios. Einamas dzipas - juodas arba sidabrinis.
Pakeles tradicijos paprastos: jei bachuras nori pailset ar nusimyzt, tai tiesiog sustoja magistrales soninej juostoj ir tai daro. Dar man patiko dzipu, t.y. krutu bachuru, kovos.
Jei buciau vokietis man apskritai kiltu klausimas, kur tos magistrales. Kokybe - vietom galvojau, kad tuoj tuoj reiks padangas keistis... Bet po biski nuo Maskvos LV link vyksta remontas (M9 magistralej).
Tiesa, nakvojom papinese. Buvo ziauriai salta. Uzmigau normaliai tik paryciais, kai saule kilti pradejo. Matyt, daugiau zaliu devyneriu ikalt reikejo.
Dabar varom Samaros link.

1 diena

Baigesi pirma musu keliones diena. Igyvendinom realistiniai-optimistini plana: iveikem 600 km ir pervaziavom Rusijos siena.
Didziausias praradimas: kondiske vietoj to, kad saldytu 4 sav tesalde 3 dienas... Kiekviena saldymo diena po 30 lt... Prabangiai
Didziausias atradimas: poilsio baze Alol prie Zverino ezero Pskovo rajone. Mokejom po 25 lt uz lova namuke. Vakare maudemes siltam duse, o ryte - ezere. Beje, ryte jaunimas dare manksta, bet Mantas neprisijunge :) Valgykla ten - liux, cukraus nei I kose, nei I arbata negaili :)
Rusijos muitime: Berehovo sienos kirtimo punktas - tragedija... Butumem uzgaise iki ryto, eile 1,5 km, daug maisiukiniu ir benzoveziu. Beveik nejuda. Vienintelis geris - patarimus dalinantys bachurai ir mocu ekspedicijos I Mongolija dalyviai. Site is UK, Kanados, visiskai slapi nuo karscio. Su ju palydovu is Latvijos vis susiskambindavom vaziuodami I kita sienos kirtimo punkta.
Kitas punktas - Grebnevo (70 km nuo Berehovo). Eiles nebuvo (5 maskes), bet kirtimo procedura uztruko 3 val. Mus tikrino kinologas, geras bachuras. Sake, kad pavydi musu keliones :) Jo suo uz gera darba motyvuojamas - gauna pazaisti.
Benzoveziai sake, kad Grebnevo punkte mazenes eiles isvaziuoti is LV, bet didenes - ivaziuoti I LV. Taip ir buvo. Kinologas minejo, kad Berehovo punkte prekiauja vietomis eileje.
Beje, uz Grebnevo punkto mokamas kelias. Kazkaip pasirode, kad tai budas uz nieka imti babkes, nes kelias gan prastas. Perekupai sake, kad slagbauma apvaziuodavo per degaline, bet - gaidziai akmenu pripyle. Dabar visiems tenka moketi...
Keliaujam toliau. Prasideda 2 diena ;)

2011 m. birželio 18 d., šeštadienis

Sh... happens/ Pasirodo, būna ir taip

Well...guess what! I am back home in Vilnius! For the first time in my life I experienced how do people feel when their flight is cancelled...Applause for Aerosvit, Ukrainian airlines. At first, my flight was delayed several times. Reason - several technical check-ups of the plane. Finally, approx. after 2 hours they say that, sorry guys, the plane have some problems and cannot leave. Aerosvit sends another plane from Kyiv, so they scheduled a flight for 00.20. Nice..what about my connecting flight to Tashkent?!! I went to the ticket Office to check. And surprise surprise – no direct flights tomorrow from Kyiv to Tashkent! If you want – leave at 00.20 to Kyiv, from Kyiv around 15.00 go to St.Petersburg and then to Tashkent (you should reach Tashkent by 2 o‘clock on Monday morning)...Nicely done, Aerosvit! However, lady at the ticket Office was quite nice and she looked for other possibilities for me to reach Tashkent and she offered Chezk airlines, which she said we can trust more than Aerosvit. So now I am resting at my home, tomorrow at 15 o‘clock will leave to Prague, then to Tashkent and I will be there at 6 o‘clock in the morning...pfff, hope so... NICE START

Talked to Mantas and they are already in Tashkent. Were waiting for me... :( Anyway, they spent nearly half of a day at the custom on Kazakhstan – Uzbekistan boarder, where they had to declare every penny they had and their things were carefully checked...I was warned about Uzbekistan customs and I am kind of prepared to face it:)

Good night

______________________________________

Ką gi ką gi...neatspėsit! Grįžau namo....pirmą kartą gyvenime pajutau savo kailiu, ką reiškia, kai Tau atšaukia skrydį, ypač kai dar turi connecting skrydį. Plojimai Aerosvit, ukrainiečių avialinijoms. Nuo pat pradžių kelis kartus buvo vėlinamas skrydis. Priežastis – keli pakartotiniai lėktuvo techniniai patikrinimai. Kažkur po poros valandų paaiškina, kad sorry, šitas lėktuvas neišskris, Aerosvit siunčia kitą lėktuvą iš Kijevo, kuris iš Vilniaus pajudės 00.20! Super...o kaip su mano connecting skrydžiu į Taškentą?! Bilietų ofise man dar vieną siurprizėlį ant stalo – iš Kijevo rytoj nėra tiesioginio skrydžio į Taškentą! Sako – skrisk dabar naktį, lauk pusė dienos, tada 15 val. skrydis į Sankt Peterburgą, o iš ten į Taškentą, būsi ten pirmadienio naktį, 2 val...Super, Aerosvit! Dėkui die, kad moteriškė bilietų ofise paieškojo kitų variantų ir rado su vienu persėdimu. Taigi ryt skrydis su Chezk Airlines į Prahą apie 15 val., o paskui vakare – tiesiai į Taškentą. Būsiu Taškente pirmadienio rytą, apie 6 val. Ta moteriškė sako aš jums labiau rekomenduoju Chezk airlines nei Aerosvit, tai neturėjau daugiau pasirinkimo... Teko nuliūdinti draugus. Nu tikiuosi, kad gal ryt pavyks:) PUIKI PRADŽIA

Kalbėjau su Mantu ir jie jau Taškente. Laukė manęs...:( Sakė, kad praktiškai pusė dienos pravargo prie Kazachstano – Uzbekistano sienos, turėjo deklaruot viską iki centų, iškrėtė visus asmeninius daiktus ir, kaip Laimonas sakė, purvinus trusikus:D Nu bet esu įspėta apie Uzbekistano muitinę, kaip ir pasiruošus tam:)

Labanakt

2011 m. birželio 17 d., penktadienis

Finally my holiday started! / Pagaliau atostogos!!!

I did not get how but one week just passed...and tomorrow is THE DAY! To be honest, I do not know where my excitement about holidays is, but hope tomorrow I will feel it. Everything is packed and I am ready:) Tomorrow I leave from Vilnius to Kyiv, then to Tashkent with Ukrainian Aerisvit. I should reach Tashkent at 5 o‘clock on the Sunday morning. Thanks god I have a pick up from the airport, so my friends can sleep a bit. By the way, looking at the weather for the next days – well, probably we would get a chance to experience a phrase which I hear here in Lithuania since my little days: „Hot like in Tashkent“.

Just few examples from gismeteo.lt

Update about my friends – just go the message that after three meetings with Kazakhstan police they reached Shymkent and tomorrow shall enter Tashkent. Everything goes pretty much as planned. Our green dream is in a good shape, did not provide any unpleasant surprise so far, so let‘s hope our friend Umedion will see that car in a good shape:)

And one more story to tell: one our friend who has been to Azerbaijan where people liked listening to Povilaitis suggested us to bring some Lithuanian music to Tajikistan. Well, our green dream is not that modern and plays just old cassettes. Me and Mantas remembered that we have two cassettes from some crazy party of Merunas and Riaubiskyte (Lithuanian singers). So they took these cassettes and guess what...they had to listen to them all the road, cause most of their way radio refused to work properly...And I was asked to bring new cassettes, but guess what – I could not find the place where to buy them! So my poor friends will be forced to listen to Merunas and Riaubiskyte again!

________________________________

Net nepajutau, kaip prabėgo savaitėlė...ir rytoj pagaliau sėsiu į lėktuvą! Jei atvirai, tai nelabai suprantu, kur mano džiaugsminga būsena dėl prasidėjusių atostogų, bet labai tikiuosi, kad rytoj tas jausmas atsiras. Viską kaip ir susiruošiau. Rytoj iš Vilniaus skrisiu į Kijevą, vėliau į Taškentą su ukrainiečių Aerosvit. Taškentą turėčiau pasiekti sekmadienio paryčiais, apie 5 val. Labai gerai, kad mane oro uoste pasitiks ir į mūsų apsistojimo vietą pristatys (tikiuosi:)) vietinis iš turizmo agentūros, su kuria bendravom dėl pakvietimų, tai mano mieliems prietėliams nereikės keltis ir trenktis į oro uostą. Šiaip žiūrint į Uzbekistano orus, tai gal ir neblogai:) savo kailiu išbandysim, kaip veikia visiems žinomas posakis „Karšta kaip Taškente“.

Šiek tiek apie mano keliautojus – ką tik gavau žinią, kad po trijų susidūrimų su kazachų policija jie pasiekė Šymkentą, o rytoj turėtų pasiekti ir mūsų susitikimo vietą – Taškentą. Atrodo, kad viskas einasi daugiau mažiau kaip planuota. Net ir mūsų žalioji svajonė neblogam stovyje, kol kas be nemalonių siurprizų, tai tikimės, kad mūsų draugas tadžikas Umedionas sulauks jos sveikos:)

Beje, viena pažįstama, kuri lankėsi Azerbaidžane, kur davė vietiniams paklausyt Povilaičio ir kuris jiems labai patiko, patarė paimt lietuviškos muzikos. Bet...mūsų žaliasis žaibas groja tik kasetes...Su Mantu prisiminėm, kad iš vieno nuplaukusio tūselio esam gavę prizus – Merūno ir Riaubiškytės kasetes. Tai Mantas jas ir įsidėjo...tik vargšeliai, kadangi žaibo radijas nelabai noriai grojo muziką, tai keliautojams teko mintinai išmokti Merūno ir Riaubiškytės dainų:D Ryt galėsiu įvertinti jų progresą:D Vargšeliai paprašė kasečių, bet nelabai man jų pavyko rasti, matyt, seniena ir nėra jau taip lengva rasti, kur jų įsigyti...teks toliau klausyti Merūno ir Riaubiškytės :(