Skubu uzrasyti 5 dienos ispudzius, nes 6 diena jau irgi patyrem nuotykiu.
Toliau varem per Kazachstano stepe, kuri pavakare virto pusdykume. Teisybe furistai sake, apvaziavimai yra gerokai geresni nei keliai kuriems apvaziuoti jie skirti. Zaibas tratejo, triuksmavo, siubavo, sokinejo, vietom vaziuodavom 20 km/h greiciu. Manau, po 2-4 metu M32 bus gerokai maloniau vaziuoti. Dabar - didziuliai dzipai - ne prabanga, o butinybe norint padoriai susisekti. Siaip Zaibas irgi ok.
Vaziavom per Aktobe. Apytikriai 300K gyventoju miestas. Jame yra graziu nauju pastatu, cerkve ir mecete auksiniais stogais, fontanai, netgi aptikom prekybcentri Mega (su tokiu pat prekes zenklu kaip Kaune). Jame buvo WiFi, prisijungiau, bet prie blogo prisijungti pajegumu neuzteko.
Megoje papilde atsargas keliavom toliau. Labiausiai man patiko pirmoji sutikta kupranugariu seimynele. Pater falimias gulejo prie kelio, o mama su kupranugariuku toliau. Kai prie tevo priartedavom, nustodavo kramtyt :) Kai tevas atsistojo, suskubom vaziuot :)
Dar labai simpatiski smelio spalvos suslikai :)
Kuo tolyn I pietus, tuo karstyn. 8 vakaro oras buvo apie 33 laipsnius. Salta nebuvo ;)
Pakeliui daug kur vykdomi kelio dabai. Teko stebeti, kaip buldozeris kausu stumia uzklimpusi kamaza :)
Vakare atvykom I Arala, miesto centre - avarija, tai visi cia ir stovejo susirinke. Vienas Dziungsutas su ziganu mums parode kelia iki viesbucio. Bachuras vaziavo taip greit ir taip efektingai, kad mano kompanionai, praminti gariacije finskije parni, ciut spejo. Bachurelis maladec, aciu jam.
Triju aukstu viesbuty tebuvo vienas laisvas dvivietis be duso (bendro duso nebuvo ir viesbuty). Paemem ji, ikalem vietinio alaus, paklausem himna, kurio klipe pagrindini vaidmeni atliko prezidentas, ir smigom.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą